Puslapis 3 iš 6 Man JBG – tai: · kelininkų mokykla... Ji išasfaltavo, nenusukdama nei centimetro statybinių medžiagų, lygią autostradą į mano gyvenimą; · dizainerių mokykla... Ji uždėjo didelius madingus rožinius akinius pro kuriuos pasaulis atrodo daug gražesnis ir jame gyventi daug linksmiau; · pilotų mokykla... Ji išdavė piloto licenziją skrydžiui į gyvenimo aukštumas ir suvyniojo parašiutą, jei netyčia prireiktų katapultuotis; · architektų-statybininkų mokykla... Ji išmokė, kaip susikurti didelio gražaus gyvenimo namo projektą ir padėjo išlieti to namo pamatus; · kulinarijos mokykla... Ji supažindino su pagrindiniais gyvenimo prieskoniais ir patarė, kiek ir kokių jų dėti į savo kasdieną ir šventes; Todėl, net kai skyla rožinių akinių stiklas, autostradoje kelių remontas, paaiškėja, kad statomo namo plytos „kreivos“ ar tiesiog į gyvenimo sriubą pribyra kiek per daug čili pipiriukų – visada prisimenam tuos JBG žmones, kurie išmokė, kad: · sinusoidė ne tik banguotos formos kreivė, bet ir žmogaus gyvenimo brėžinys; · „veiksmas lygus atoveiksmiui“ – kur kas daugiau nei TIK fizikinis dėsnis; · kada „reik sėt pasėlio grūdą“ ir žinoti „kam skambina varpai“. Mylim ir prisimenam jus JBG mokytojai, nes JŪS ir esat J.Balčikonio gimnazija.
|